Onkologinė liga, kitaip tariant, vėžys yra diagnozė, gąsdinanti visus be išimties. Šiuo metu tai viena iš labiausiai aptarinėjamų ir, deja, viena labiausiai paplitusių ligų. Remiantis statistiniais duomenimis, ateityje su šia liga susidurs kas trečias žmogus. Daugumos žmonių nuomone, vėžys visada baigiasi mirtimi. Tačiau toks mąstymas yra iš dalies klaidinantis, turint omenyje, kad medicina tobulėja ir vis dažniau pacientams, sergantiems šia sunkia liga, yra taikomi naujesni, efektyvesni gydymo metodai. Be to, reikėtų žinoti faktą, kad, norint sėkmingai nugalėti vėžį, jo gydymą reikia pradėti pakankamai anksti. Problema tokia, jog dažniausiai onkologinė liga pirmosiose savo stadijose nepasižymi išskirtiniais simptomais. Todėl, siekiant diagnozę nustatyti kaip įmanoma anksčiau, derėtų tikrintis profilaktiškai – ne tik rizikos grupei pagal amžių priklausantiems žmonėms, bet ir jaunesniems.

Pastarieji dešimtmečiai atnešė didžiulę medicinos pažangą: tiek pažangius diagnostikos metodus, kurie gali padėti nustatyti net ankstyvąją vėžio stadiją ir taip padidinti išgyvenimo tikimybę, tiek ir inovatyvius gydymo metodus, efektyviau kovojančius su liga bei sumažinančius šalutinį poveikį pacientui.

Kas yra onkologinė liga?

Vėžys – tai piktybinė liga, atsirandanti dėl daugelio veiksnių įtakos, kuri pažeidžia ląstelėse esančią genetinę medžiagą (DNR). Dėl tam tikrų DNR pažeidimų organizme atsiranda piktybinės ląstelės, kurios auga ir dalijasi labai sparčiai. Įprastomis aplinkybėmis, jei imuninė sistema yra pakankamai stipri, organizmas gali atpažinti šiuos pokyčius ir, paprastai tariant, sunaikinti tokią supiktybėjusią ląstelę. Kai kuriais atvejais pakitusios ląstelės gali būti nekenksmingos ir sukelti, pavyzdžiui, cistų, polipų, uždegimų ar netikrų (gerybinių) auglių susidarymą. Tačiau šios nepiktybiškos problemos taip pat gali būti labai pavojingos ir sukelti rimtesnių sveikatos negalavimų, įskaitant ir piktybinių navikų atsiradimą.

Vėžys gali formuotis visuose organizmo audiniuose, tačiau dažniausiai onkologiniai susirgimai vystosi tose vietose, kuriose dėl natūralių priežasčių ląstelės greitai dauginasi: kraujodaros sistemoje, kvėpavimo takuose, virškinamajame trakte ir organuose, kurių audinius intensyviai stimuliuoja hormonai (krūtys, kiaušidės, prostata, kasa).

Kaip vystosi vėžys?

Vėžys neišsivysto per naktį. Šią ligą sukelia daugybės veiksnių sankaupa, kuri nusilpnina paties organizmo imuninę sistemą, kol vieną dieną ji nustoja tinkamai funkcionuoti. Vėžio diagnozė dažnai patvirtinama jau per vėlai, tik apčiuopus guzelį, staiga pajutus skausmą ar pastebėjus nenormalų kraujavimą. Tačiau jei reguliariai atliekate profilaktinius medicininius tyrimus ir gydytojai ras kokių nors pakitimų jūsų organizme, didelė tikimybė, kad vėžys bus diagnozuotas ankstyvoje stadijoje, kai tikimybė pasveikti yra labai didelė. Dabar jau egzistuoja ir specializuoti genetiniai vėžio prevencijos tyrimai, kurie gali įvertinti jūsų individualią riziką susirgti konkrečių rūšių onkologine liga.

Kasdien žmogaus organizme atsinaujina apie 330 bilijonai (!) ląstelių. Klaidos, kurios neišvengiamai atsiranda tokiame dideliame kiekyje naujų ląstelių, yra daugelio veiksnių pasekmė – ​​paveldimumo įtaka, neigiamas laisvųjų radikalų poveikis, imuninės sistemos trūkumai, kuriuos sukelia, pavyzdžiui, nesveikas gyvenimo būdas. Specialistų teigimu, vėžinių ląstelių atsiranda kiekviename organizme, o jų pašalinimas yra imuninės sistemos užduotis. Jei jūsų imunitetas veikia optimaliai, jis gali sunaikinti nepageidaujamas ląsteles, įveikti kasdien jį puolančius laisvuosius radikalus ir nesuteikti vėžiui jokių šansų.

Kokie yra onkologinių ligų rizikos veiksniai?

Dauguma vėžio atvejų turi genetinį pagrindą. Tačiau turimas polinkis susirgti tam tikros rūšies vėžiu nebūtinai gali pasireikšti – dažniausiai tai yra keleto suminių veiksnių rezultatas. Taip pat rizika didėja, jei jūsų mitybos ir gyvenimo būdo įpročiai yra netinkami, turite nutukimo problemų, rūkote ir vartojate alkoholį. Rečiau pasitaiko specifinių virusinių infekcijų sukelti onkologiniai susirgimai. Kaip pastebėta, rizika susirgti vėžiu didėja su amžiumi – taip nutinka dėl neigiamų poveikių krūvio atsiradusių mutacijų susikaupimu ląstelėse bei silpstančių DNR pažeidimų taisymo sistemų. Pirmą kartą diagnozuotomis onkologinėmis ligomis dažniausiai suserga maždaug šešiasdešimties metų amžiaus žmonės, tačiau ši amžiaus riba mažėja dėl vis sparčiau didėjančio neigiamo aplinkos ir kitų veiksnių poveikio žmogaus organizmui.