Placenta yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Placenta – organas, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio santykis. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo. Šio nuostabaus organo garbei, pateikiame 10 stebinančių faktų apie placentą.
1. Maža, bet galinga. Parašiuto formos placenta yra ypatingai specializuotas organas, palaikantis vaisiaus vystymąsi. Vidutiniško dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Placentoje cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, bet jie niekuomet nesusimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę! Tai įspūdinga (bei atsako į klausimą, kodėl nėštumo metu juntamas didelis nuovargis).
2. Vienas organas, daugybė funkcijų. Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja – visas maistines medžiagas bei deguonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį. Taip pat ji veikia kaip vaisiaus „inkstai“: iš kraujo išvalo šalinimo medžiagas.
3. Placenta nėra motinos organas. Tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės – tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų. Placenta pradeda formuotis iškart po to, kai apvaisinta kiaušialąstė implantuojasi į gimdos gleivinę, tai yra, maždaug po 6-7 dienų nuo apvaisinimo, ir auga drauge su vaisiumi, kad galėtų patenkinti vis augančius jo poreikius.
4. Placenta taip pat yra liauka. Placenta veikia kaip liauka, nes viso nėštumo metu išskiria labai svarbius hormonus, kurie palaiko augantį vaikelį bei paruošia mamos kūną motinystės etapui po gimdymo.
5. Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką. Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti. Trečiojo trimestro metu, placenta leidžia mamos antikūnams patekti į vaisiaus organizmą – taip vaikeliui suteikiama pradinė imuninė apsauga, kuri išlieka veikli iki 6 mėnesių po gimimo.
6. Identiški dvyniai gali dalintis viena placenta. Neidentiški (dizigotiniai) dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų apvaisintų kiaušialąsčių ir visuomet turi dvi atskiras placentas. Tačiau kai dvyniai yra identiški (monozigotiniai), jie gali turėti arba vieną bendrą placentą, arba dvi atskiras. Tai priklauso nuo to, kokiame zigotos vystymosi etape įvyko pasidalinimas į dvi dalis: dar prieš pradedant formuotis placentai, ar vėliau.
7. Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų. Šis fenomenas vadinamas vaisiaus-motinos mikrochimerizmu.
8. Vienintelis savaime pasišalinantis organas. Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi. Kai jos misija baigta, placenta gimsta po vaikelio užgimimo – todėl ji vadinama „pogimdyminiu audiniu“.
9. Placenta paruošia mamos kūną žindymui. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse. Kai placenta užgimsta, gimdyvės kūnas gauna signalą, kad metas pradėti gaminti pieną.
10. Placenta gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė – augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai. Mokslininkai viliasi, kad geresnis placentos veikimo būdo ištyrinėjimas padės mums įveikti vėžinius darinius, kurie taip pat geba išvengti imuninės sistemos poveikio.
Placenta – ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke. Jei placentos kraujas ir audinys nėra išsaugomi donorystės ar saugojimo savo šeimai tikslais, placenta tiesiog išmetama su medicininėmis atliekomis.
Straipsnio autorė: žmogaus genetikos magistrė Liat Ben-Senior, 2020 m. spalio mėn.
Straipsnio šaltinis: https://parentsguidecordblood.org
Nuotraukos autorė: Emma Jean Photography
Vertimą parengė: audinių bankas “PLACENTA” 🙂